Mūsų mintys kuria supančią aplinką. Šį faktą ir metodą plačiai naudojo ir tebenaudoja visi žyniai, parapsichologai ir netgi … verslininkai. Daugybė knygų parašyta apie tai, kaip įvaldyti mūsų pasąmonės galias, “įrašyti” į ją norimą mintį ir realizuoti savo planus gyvenime.

Kodėl vieniems žmonėms pavyksta įgyvendinti savo planus, o kiti patiria kartų nusivylimą ir jų svajonės subliūkšta į povandenines gyvenimo uolas? Kodėl netgi įgyvendinę savo planus ir ambicijas, pasiekę turtų, kai kurie žmonės jaučiasi nelaimingi?

Rytų filosofija teigia, kad mažiausių pastangų dėka pildosi tos mintys, kurios mums atsiunčiamos iš Dangaus, Visatos. Mes esame Visatos kūriniai, todėl turime realizuoti tuos planus, kurių įgyvendinimui esame sukurti, gimėme konkrečiu laiku konkrečioje šalyje ir turime individualius talentus. Mintys ateina iš Kūrėjo arba iš šio pasaulio – sociumo. Kai darbų verpete mokomės konkrečių dalykų, amato subtilybių, gauname pasaulietines žinias. Jos be abejo reikalingos mūsų svajonėms ir Visatos planams įgyvendinti. Svarbiausia, kad mūsų svajos, idėjos ir mintys atitiktų tuos Visatos planus. Čia slypi sveiko, darnaus, šviesaus ir laimingo gyvenimo paslaptis. Todėl turime pagalvoti, kokių žinių ir minčių, idėjų mums reikia, kad būtume laimingi ir padarytume laimingais šalia esančius žmones, o galbūt visą šalį ar dalį pasaulio.

Mūsų intuicija, nurimus protui ir aistroms, tyliai pasibels į širdį ir pakuždės tas mintis. Tereikia jų labai norėti ir tikėti, kad jos būtinai ateis. Galbūt jų realizuoti neleis mūsų Ego arba tiesiog jų neišgirsime, nes niekada nebūname tyloje ir ramybėje.

Jei žmogus įtemptai ir tik dėl pinigų dirba, o vakare skaito laikraštį, žiūri televiziją, klausosi trankios muzikos ir su taure vyno rankoje plepa apie mados ir politikos tendencijas – jis nepadarys tylos ir ramybės erdvės savo biolaukuose, prote, į kurią galėtų įsirašyti tik jam individualiai skirtos Visatos mintys.

Jei esame nepatenkinti savo gyvenimu ir norime kažką pakeisti, tiesiog tyloje turime prašyti, kad kažkokia idėja ar mintys mus aplankytų. Jei jau mintį “pagavome”, privalome į ją susitelkti ir patikėti, kad galime keistis ir kitaip gyventi, o kartu keisti ir mus supantį pasaulį. Tai gali būti visai nereikšmingi pokyčiai: galbūt atsiras daugiau pozityvaus požiūrio gyvenime, galbūt įgysime valios sveikiau maitintis ir sportuoti, ko pasėkoje pagerės mūsų sveikata ir atsiras noras nuveikti kažką daugiau.

Visata pati nuspręs, koks variantas mums labiausia tinka, kad įgyvendintume savo misiją. Tai nebūtinai bus darbo ar profesijos pasikeitimas. Gali ateiti noras užsiimti kokia nors veikla, kuri mūsų visuomenėje įvardijama kaip hobi.

Dažnai žmonės, kuriantys įvairias visuomenines organizacijas ar klubus juose žmonijos labui nuveikia daugiau, negu profesionalioje veikloje. Jei kažką darome dėl idėjos, dėl to, kad realizuotųsi širdies troškimai padėti kitiems (o tai yra įdėta į kiekvieno širdį), tai būtinai išsipildys. Mūsų šviesios mintys ne tik realizuosis darbais ir jausime gyvenimo pilnatvę, bet kartu suvirpinsime ir surambėjusias širdis tų, prie kurių prisiliesime.

Paskui gerus darbus ir idėjas visada seka šviesa. Ir tik ji gali padaryti mus laimingus. Jeigu svajonių įgyvendinimo kelyje mums reikia pagalbos, išmokime jos paprašyti ir ją priimti. Pastebėsime, kad pagalba visada šalia. Kartais būtina paprasta žmogiška materialinė pagalba, tačiau dažniausiai mūsų svajonių įgyvendinimui trukdo mūsų vidinės baimės ir klaidingos nuostatos. Kartais tiesiog atrodo, kad mums skirta našta per sunki, kad dėl vietos po saule reikia kovoti. Tada tiesiog sau reikia tarti: Visata palaiko tauriausias mano svajones, man saugu nusileisti kitiems, man saugu liautis kovoti, man saugu liautis vadovauti. Nes būtent kova, išankstinės nuostatos kitų atžvilgiu ar savo valios primetimas kitiems žmonėms yra pagrindinės kliūtys mūsų kelyje į laimingesnį gyvenimą.

Verčiau su džiaugsmu leiskite Visatai pasirūpinti savo kasdieniniu gyvenimu. Jei pasikliaujate tik savo jėgomis ir neprašote Visatos kūrybinių jėgų pagalbos, gyvenimas tampa sunkesnis. Žmogaus mintis sutelkia į vienį įvairius reiškinius ir įvykius taip, kad atsirastų nauja kokybė jo gyvenime. Nereikia užmiršti ir to fakto, kad kiekvienas reiškinys, gamtos kūrinys, žmogus turi savo energijų ratą, lauką. Tik žmogaus mintis gali sutelkti į vienį šiuos energijų laukus, kad jie transformuotųsi, apsijungtų ir vykdytų didžiąją kūrybą, kurią mintimis sugalvojo Žmogus.

Jei mums trukdo gyventi ir kurti meilės ar ramybės stoka, patys turime šias savybes susikurti. Meditacijos ar tiesiog parastą gyvenimo minutę susitelkite į meilę – meilė didės, susitelkite į ramybę – ramybė didės. Taip pat pamąstykite, į ką nukreipiate savo pokalbius, mintis ir jausmus.

Žmogus, kaip šviesos Visata, makrokosmosas, sukurtas taip, kad jame harmoningai derėtų mintys, jausmai ir veikimas. Net jo energetinėje schemoje yra specialūs kanalai, atskirai mintims, atskirai jausmams ir atskirai veikimui(arba struktūrai).

Nes ir veikiame tik tada, kai turime kūną, struktūrą. Kūnas duotas mums ne bet kam. Ne vien vykdyti reprodukcinę funkciją ir vaikščioti madingu kostiumu dvelkiant prabangiais kvepalais (kas savaime nėra blogai), tačiau tam, kad per jį tekėtų Dangaus mintys, pažadindamos mūsų norą ir jausmus veikti, vykdyti individualią misiją, o kūnas šį veiksmą atliktų. Priešingu atveju, jei rūpinamės tik savo Kūnu ir jo komfortu, mūsų energetinė schema sutrinka, nustoja funkcionuoti ir negauname šviesos į mūsų struktūrą, nes ji Visatai tampa nereikalinga. Iš pradžių atsėlina depresija, niūrios emocijos, nepasitenkinimas, vėliau kūnas tiesiog sunyksta.

Joan Gattuso savo knygoje “Prasmingo gyvenimo raktas” rašo: “skirkite ramią valandėlę paprastam pratimui. Keletą kartų gilai įkvėpę, patirkite lengvą meditacijos būseną. Užmerkite akis ir atpalaiduokite raumenis, atsikratykite įtampos. Kai būsite atsipalaidavę, užduokite sau klausimus:

Koks yra mano Dieviškasis tikslas?

Ką man Dievas liepia daryti, kad patirčiau džiaugsmą, pasitenkinimą ir finansinį priteklių?

Koks yra mano teisingai pasirinktas pragyvenimo šaltinis?

Kaip galėčiau sau padėti?

Ką galiu padaryti dėl savo ir kitų gerovės?

Paprašykite pagalbos ir ji bus suteikta. Būtinai užrašykite kiekvieną kilusią idėją ar minį. Neatmeskite minčių, kurios atrodys kvailos, nereikšmingos”.

Kai ateina pirmosios mus džiuginančios mintys, ta pagalba iš aukščiau, ji nejučia mums nurodo tolesnius žingsnius, kuriuos turime žengti. Vienas paprasčiausių Visatos dėsnių teigia, kad veikla, idėja, į kurią susitelkiame visomis savo mintimis, plečiasi. Susitelkimas į kažkokią mintį įmanomas tik tada, jei turime tikėjimą ir pasitikėjimą, kad galime kurti ir padėti kitiems ir sau.

Te jūsų mintys tampa kūrėjomis. Telydi jus šviesa ir sėkmė.

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė