Ajurveda turi platų gydymo priemonių spektrą: dietas, vaistažoles, masažą su gydomaisiais aliejais, jogos pratimus, meditaciją, valymo praktikas, brangiųjų akmenų ir spalvų terapiją. Ajurveda teigia, kad visos gamtoje egzistuojančios medžiagos, jeigu jos tinkamu būdu naudojamos, turi gydomųjų savybių. Tokių vaistų tikslas – išbalansuotų organizmo komponentų pusiausvyros atstatymas.

Vienas svarbiausių gydymosi būdų Ajurvedoje – vaistažolės ir prieskoniai. Savo namuose visada turėkite minimalią žolių ir prieskonių vaistinėlę. Joje turi būti augalai, kurie padės sureguliuoti došas, taip pat žolės Jūsų specifiniams negalavimams: peršalimo atveju, esant skausmingoms mėnesinėms, tonizuojančios ir kt.

Žolės, vartojamos nuo peršalimo, kosulio, karščiuojant

Karščiavimas susijęs su doša Pita (aukšta temperatūra, troškulys, padidėjęs prakaitavimas, raudonos akys, geltonos spalvos šlapimas). Tokiu atveju naudojamos karčios žolės, kurios pasižymi priešbakteriniu, priešvėžiniu, karštį mažinančiu efektu. Kartaus skonio žolės padeda pašalinti toksinus iš organizmo, reguliuoja kepenų funkcijas, mažina rūgščių kiekį organizme. Jos tinka sergant tiek bronchitais, gripu, tiek infekcinėmis ligomis, ypač gelta, hepatitu. Turint temperatūros, ypač pradinėje ligos stadijoje, kai žmogų krečia drebulys, į karčias žoles naudinga pridėti aštrių prieskonių. Paprastai Ajurvedoje patariama naudoti tokį mišinį: sandalas, sausas imbieras, raugerškis, vetiverija (sorgo). Šios žolės mažina tiek gėrybinius, tiek piktybinius auglius. Lietuvoje galima gerti islandinės kerpenos, karčiojo kiečio (pelyno), čiobrelių arbatą.

Vatos tipo žmonėms, kuriems karčias žoles galima naudoti tik trumpą laiką, labai patartina gerti alijošiaus sultis. Vatos tipo žmonės, susirgę peršalimo ligomis blogai miega, jaučia skausmus, nerimą, spengimą ausyse. Jiems sirgimo metu reikėtų vartoti nervus raminančias žoles.

Peršalus, kosint labai gerai vartoti baziliką. Bazilikas yra švenčiausias augalas po lotoso. Jis atveria širdį, pripildydamas ją meilės energijos. Bazilikas duoda mums energetinę auros apsaugą, valo ją, stiprina imuninę sistemą, protui duoda aiškumo. Todėl baziliką reikėtų turėti kiekvienuose namuose. Geriausia baziliką auginti vazonėlyje, tada jis sugeria teigiamo krūvio jonus, atpalaiduoja neigiamus (kas gerai veikia mūsų organizmą) ir, veikiant saulės energijai, išskiria ozoną. Bazilikas efektyvus vaistas sergant gripu, peršalus. Jis mažina kūno temperatūrą, varo prakaitą, padeda pasišalinti gleivėms iš nosies ir plaučių.

Jei kamuoja drėgnas kosulys – tai Kapha došos paaštrėjimo požymis. Imbieras – universalus vaistas tiek karščiuojant, tiek kosint. Kosint gerai gerti čiobrelių, linų sėmenų, cinamono, kardamono arbatą. Dauguma šių žolių skatina prakaito išsiskyrimą – per odą šalinami toksinai, mažėja temperatūra.

Sirgdami neužmirškite savo konstitucijos ypatumų ir kartkartėmis gerkite došas reguliuojančias arbatas.

Tonizuojančios ir jauninančios žolės

Ajurvedoje tonizuojančiais vadinami augalai, maitinantys pagrindines organizmo sistemas, teikiantys joms maisto medžiagas, energiją, skatinantys šių sistemų ir organų pilnavertį funkcionavimą. Skirtingai nuo Vakarų Europoje priimtų toniko sampratų (kava, guarana) šie augalai neduoda momentinio energijos pakilimo antplūdžio, bet iš lėto atstato ir maitina pagrindines organizmo funkcijas. Tonizuojančios žolės dažniausiai turi saldų skonį, teikia gyvybinių jėgų atskiriems organams. Jas galima naudoti tik išvalius organizmą nuo toksinų ir šlakų. Todėl prieš vartodami ženšenį, turite apvalyti organizmą Jums priimtinu būdu, kad ir mėnesį geriant prieskonių arbatas.

Tipiški maitinantys tonikai: aralija, dioskorėja, ženšenis, razinos, linų sėmenys, medus, remanija, saldymedis, lotoso sėklos.

Ajurvedos žolininkystės topas – jauninantys augalų rinkiniai. Šių žolių pagalba ne tik sulauksime ilgaamžiškumo, bet įgysime aiškią sąmonę, natūralų gyvybingumą, džiaugsmą, kuriam nereikia priežasties. Protas ir širdis su metais bus tokie pat skaidrūs kaip vaikystėje. Menas būti jaunam – Rasajana. Rasajanos medžiagos atstato kūną ir protą, atitolina senatvę, jos subtilesnės negu paprasti maistiniai augaliniai tonikai. Rasajanos medžiagos palaiko organizmo funkcijas, došas optimalioje būklėje, didina organizmo subtiliąją kvintesenciją – Odžas’ą, nuo kurio priklauso imuninės sistemos ir proto būklė.

Tipiškos Rasajanos žolės

Vatoms – ajeras, ženšenis, česnakas, taip pat specifinės Ajurvedos žolės – ašvaganda (Withania somnifera) ir charitaki (Terminalia chebula).

Pitoms – alijošius, šafranas, taukės šaknys, amalaki (Emblica officinalis), šatavari (Asparagus racemosus).

Kaphoms – debesylas, bibchitaki (Terminalia belerica) gugulas (Commiphora Mukul), pipali (Peper longum).

Kitos Rasajanos žolės – aralija, bambukas, batatas, daugiažiedė baltašaknė, mira, saldymedis.

Nors česnakas savo prigimtimi tamas – t.y. netinka jogos praktiką atliekantiems, besimaitinantiems tik satva maistu, tačiau jis labai jaunina Vatas, šiek tiek Kaphas. Jis atstato, tonizuoja kaulų ir nervų audinį, detoksikuoja Vatos tipo žmones, valo limfą ir kraują. Netinka Pitoms, taip pat tiems, kurių padidėjęs rūgštingumas.

Šafranas tinka visų tipų žmonėms, reguliuoja visas došas. Gydo nereguliarias skausmingas menstruacijas, nevaisingumą, impotenciją, kepenis, isteriją, depresiją, reumatą. Tai vienas iš geriausių augalų, mažinančių došą Pita, reguliuojančių kepenų ir blužnies funkcijas. Atnaujina moterų organizmą, afroditikas. Šafranas Satva prigimties – jis teikia žmonėms meilės energiją, ištikimybės ir užuojautos jausmus.

Saldymedis pakelia dvasią, ramina rūpesčių apniktą žmogų, maitina smegenis, gerina regėjimą, plaukų ir dantų būklę, teikia jėgų. Kartu su imbieru gydo peršalimo ligas, ypač kosulį.

Iš Indijos į Europą atkeliauja specifinės žolės – amalaki, bibchitaki ir charitaki. Tai svarbiausi Ajurvedos augalai, vertinami labiau už ženšenį. Visi jie mirobalaninių medžių atskiros rūšys. Amalaki – vienas stipriausių jauninančių augalų, kaip Rasajana ypač efektyvi Pitoms, palaiko, maitina kaulų, kepenų, širdies, kraujo sistemas. Amalaki valo žarnyną, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, stiprina dantis, gerina regėjimą. Charitaki – šventas Šivos augalas – duoda protui aiškumą, maitina smegenis, nervus, jaunina Vatas. Visos šios trys žolės – ypač unikalu.

Po ligų, sveikstant, išsekusiems senukams labai gerai vartoti ženšenį. Jo negali vartoti tie, kurių doša Pita padidėjusi, smarkiai užsišlakavęs organizmas, nutukę, esant ūmiam susirgimui, peršalus, turintys didelį kraujospūdį.

Pitoms ir Vatoms labai gerai tinka daugiažiedė baltašaknė – jaunina, afroditikas, tonizuoja reprodukcinę sistemą, stiprina kepenis, inkstus, kaulus, nervus. Gerina endokrininės sistemos veiklą.

Žolės ir prieskoniai, gerinantys virškinimą

Virškinimą ir medžiagų apykaitą reguliuojančią bioenergiją AGNI uždega stimuliuojančios ir šildančios žolės ir prieskoniai – asafetida, česnakas, krienai, pipirai, imbieras, garstyčios, cinamonas, gvazdikėliai, pankolis. Šie prieskoniai naikina kūno toksinus, pasižymi antibakteriniu, parazitus varančiu veikimu. Negalima vartoti tiems, kurių doša Pita išbalansuota, turintiems opas virškinamajame trakte. Pitoms geriausiai tinka kurkuma. Ji pasižymi stipriu priešbakteriniu veikimu, mažina cukraus kiekį kraujyje.

Norint pagerinti virškinimą, kelias dienas reiktų pabadauti ir išvalyti žarnyną klizmomis.

Žolės, stiprinančios moterų reprodukcinę sistemą

Specifiniai moterų negalavimai, ypač mėnesinių ciklo sutrikimas, susiję su došos Pita disbalansu. Esant nereguliarioms mėnesinėms, joms vėluojant, tinka gerti mėtų, pelynų, miros, kurkumos, cinamono, valerijono arbatą. Mėnesinių metu, ypač jei padidėjęs nervingumas, dirglumas, gerkite ramunėlių, kraujažolės, rožių lapelių, chrizantemos arbatas.

Moterų reproduktyvinę sistemą gydo, tonizuoja, veikia kaip afroditikas alijošius, remanija, mira, jazminas, dioskorėja, šafranas, saldymedis.

Naudokitės gydomąja augalų galia ir būkite sveiki.

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė