Viskas apie MĖSĄ (būti vegetaru ar nebūti?)

Vegetarai ir Rytų religijų šalininkai tvirtina, kad mėsa – didžiausias organizmo teršėjas, mėsos vartojimas maistui kenkia tiek kūnui, tiek dvasiai.

Klasikinė XX a. mitybos teorija neįsivaizduoja mitybos be mėsos, nes ji yra pagrindinis baltymų (kartu ir nepakeičiamų amino rūgščių) šaltinis.

Literatūra (o ir asmeninės žmonių patirtys) mėsos vartojimo klausimu labai skiriasi ir dažnai žmonės, prisiklausę įvairiausių patarimų, gavę “stebuklingą“ mitybos receptą, bando išsivaduoti nuo ligų, bet, deja, tik praranda sveikatą.

Nuo senovės mėsos valgymą įvairių tautų papročiai ribodavo. Paprastiems žmonėms (ne dvasininkijos luomui, žyniams ar vienuoliams) buvo nustatytas tikslus pasnikų laikas.

Visose tautose atgailaujantiems, siekiantiems įvairių įšventinimų, mėsos vartojimas buvo ypač griežtai reglamentuojamas.

Hedonistinė mūsų amžiaus vakarų Europos ir Amerikos visuomenė, atvirkščiai, skatino mėsos vartojimą. Iš krikščioniškų papročių teliko tik įdomi atrakcija, kurios mažai kas laikėsi. Buvo išvystyta mėsos pramonė ir lūžtančios parduotuvių vitrinos siūlo vartotojams įvairiausiai paruoštus mėsos pusfabrikačius. Nepaisant aktyvios mėsos gamintojų propagandos, kiekvienoje šalyje dalis žmonių yra vegetarai. Mėsėdžiams dažnai nesuprantama, kas trukdo, kokie “prietarai“ neleidžia tiems žmonėms valgyti mėsos, nes mėsos gurmanams tai teikia didžiulį malonumą.

Vystantys mitybos mokslui, dalis gydytojų bei autoritetingų sveikos mitybos šalininkų (H.Šeltonas, P.Bregas, Ž.Ozava, A.Suvorinas, K.Vaištarienė, M.Adomavičiutė, A. Malovičko ir kt.) ieškodami optimalaus mitybos varianto, pastebėjo daug mėsos valgymo neigiamų pasekmių. Medicininė literatūra taip pat vis dažniau rekomenduoja riboti mėsos valgymą.

Ką sako mitybos mokslas apie mėsos ir jos produktų vartojimą 

Mėsos nauda

1. Mėsoje daug vertingų baltymų (20 proc.), kuriuose yra visos 8 nepakeičiamos amino rūgštys. Organizme jos nesintetinamos, todėl jų turime gauti su maistu. Jei bent vienos iš nepakeičiamų amino rūgščių maiste nebus, organizme negalės sintetintis jam būdingi baltymai. Amino rūgštys skatina fermentų gamybą , imuninės sistemos ir medžiagų apykaitos veiklą.

2. Mėsoje daug geležies. Ypač kepenyse ir liesoje jautienoje (100 g – 2,7m g). 100 g kiaulienos – 1,7 mg, triušienos – 3,3 mg, veršienos – 2,9 mg, antienos – 1,9 mg, vištienos – 1,6 mg.

3. Mažakraujystė, mažas hemoglobino kiekis kraujyje – pirmasis ženklas, jog organizmui trūksta geležies. Žmogaus organizmas pasisavina 20 – 40% mėsoje esančios geležies, o iš augalinio maisto jos pasiima tik 2 – 14%.

4. Mėsoje gausu B grupės vitaminų. Kepenyse yra nemažai vitamino A (apie 3,45mg %). Vitamino B12 daugiausia veršienoje (iki 12 mg %) ir triušienoje (iki 4,6 mg %).

Tokio didelio šio vitamino kiekio nėra nė viename augaliniame maisto produkte.

Kai negauname B12 vitamino, susergama piktybine mažakraujyste, taip pat pažeidžiama nervų sistemos bei virškinamojo trakto veikla.

5. Mėsa teikia sotumo jausmą, yra kaloringa. Jos produktai skrandyje virškinami 3 – 3,5 valandas.

ir mėsos žala

1. Žmogaus organizmas per parą netenka tik apie 23 g baltymų, kurie turi būti atstatyti. O kadangi baltymai organizme nekaupiami, likusieji skaidomi iki šlapalo, kuris pašalinamas per inkstus. Jei mėsos (ar kitų baltymų) valgome be saiko, pernelyg apkrauname inkstus, jie nespėja šalinti besikaupiančių “atliekų“. Ypač pavojinga šlapimo rūgštis, kuri kaupiasi kraujagyslėse, sąnariuose, stubure (susidaro druskų nuosėdos). Valgantiems daug mėsos keičiasi žarnyno mikroflora, daugėja puvimo bakterijų, kurių veiklos produktai kenksmingi.

2. Mėsoje daug purinų, kurie nuodija kraują, (100g kepenų – 95 mg, inkstų – 80 mg, jautienos – 40 mg, vištienos – 28 mg).

3. Mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžio atsiradimą. Reikėtų paminėti, jog ir ateroskleroze sergame dėl cholesterolio pertekliaus. O jo mėsoje ypač daug (ir „blogojo”).

4. Be to, verdant ar kepant mėsą, žūsta daug vitaminų (ypač B grupės). Daugelį augalinių produktų galime valgyti žalius, iš jų organizmas pasisavina daugiau naudingų medžiagų, ypač biologiškai aktyvių (flavonoidų, chlorofilo ir kt.).

5. Kad organizmas suvirškintų mėsą, turi išeikvoti apie 50% viso kūno bioenergijos. Persivalgę mėsos, 2 – 3 valandas būname nedarbingi, vangūs. Dar blogiau, jei mėginame tonizuotis kava, alkoholiu ar stipria arbata.

Dar ir dabar mokslas neturi duomenų apie optimalų žmogaus baltymų poreikį. Tiek mėsos, tiek augaliniuose baltymuose yra 22 – 25 amino rūgštys. Kiekviena ląstelė sintetina vien tik jai būdingus baltymus iš kraujyje esančių amino rūgščių.

Todėl bet koks baltymų turintis maistas pirmiausiai turi būti suskaidomas iki amino rūgščių. Jei suvalgome 200g mėsos, ji visa turi būti suskaidyta(organizmas dirbs, gamins daug fermentų, tulžies rūgščių ir kt.), o ląstelės sau pasiliks tik tiek amino rūgščių, kad susintetintų prarastus apie 23 g baltymų, visa kita turi būti suskaidyta iki šlapalo ir išvesta iš organizmo. Vėl reikalinga papildoma fermentų veikla, apkraunamos kepenys, inkstai. Organizmas netenka daug bioenergijos virškindamas mėsą.

Kviečiai virškinami lengviau (yra iki 12% baltymų), o vaisiuose yra ištirpusių amino rūgščių, organizmui net nereikia atlikti baltymų skaidymo. Mėsos pliusas – visos nepakeičiamos amino rūgštys viename produkte. Augalų pasaulyje to nėra. Valgant mišrų augalinį maistą, gauname įvairių amino rūgščių, be to organizmas turi savo, nors ir nedidelį, amino rūgščių „depą”, todėl sugeba subalansuoti šias rūgštis organizme.

Žmogaus žarnynas (jei nėra jo veiklos sutrikimų) pats sintetina vitaminą B12, todėl mokslas vis mažiau ką gali pasakyti mėsos vartojimo naudai.

Rytų religijų ir ezoterinio mokslo požiūris į mėsos vartojimą

Dauguma Rytų šventųjų atsiskyrėlių (tiek budistai, tiek Indijos jogai) mėsos nevalgo dėl filosofinių motyvų. Vedų šventoji knyga Bhagavat-gita norintiems išsivaduoti iš karmos pančių draudžia valgyti gyvulių mėsą. Ezoterinės Rytų teorijos teigia, kad gyvuliai turi astralinio kūno vibracijas. Paskersti gyvuliai savotiškai keršija, jų astralinis kūnas integruojasi į bendrą žmonijos astralinį lauką, skleisdamas agresijos bei naikinimo vibracijas.

Šiuolaikinis mokslas taip pat pastebėjo, kad mėsoje pasilieka priešmirtinė pjaunamo gyvulio ir mirties baimė. Suvalgęs mėsos, žmogus dažnai tampa neramus, agresyvus.

Yra sukurtas streso indikatorius, matuojantis mėsoje (pagal jos spalvą ir kitas savybes) susidariusias “stresines” medžiagas. Manoma, jog tai hormonai, ypač adrenalinas, kurie veikia žmogaus nuotaiką, apskritai psichiką.

Anglijos mokslininkai labai domisi šia problema ir stengiasi iššifruoti “stresinių” medžiagų kilmę, bei rasti būdą joms sumažinti. Streso indikatorius jau pradėtas naudoti Lietuvoje. L. Tolstojus atsisakė mėsos po to, kai apsilankė Tulos skerdyklose.

Ajurveda nėra tokia griežta mėsos vartotojams. Mėsa labiausiai tinka Vatos tipo žmonėms, mažina oro ir eterio stichijas jų kūne, maitina audinius. Tačiau ir Ajurveda teigia, kad mėsa neigiamai veikia žmogaus emocijas, psichiką. Kapchas mažiausiai išbalansuoja paukštiena. Pitoms mėsa nerekomenduotina, nes didina neapykantos ir agresijos emocijas, o išbalansuoti Pitos tipo žmonės ir taip vadovaujasi šiomis emocijomis.

Biblijos tyrinėtojai ir aiškintojai įvairiai komentuoja mėsos valgymą. Gyvūnų žudymas maisto reikalams prieštarauja Dievo įsakymui “Nežudyk”. Tačiau Naujajame Testamente parašyta: “Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami. Juk Viešpačiui priklauso Žemė ir kas tik ant žemės. Jeigu jus pakviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami. Bet jei kas jums pasakytų: “Tai atnašinė mėsa”, tuomet nebevalgykite dėl to žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės” (1 Kor 10,25-28).

Šiuolaikinis ezoterinis mokslas teigia, jog Žemei įėjus į vandenio epochą, pasikeitė kosmoso siunčiamų vibracijų dažnis. Žemė ir visa žmonija ruošiasi kosminiam šuoliui, keičiasi visos žmogaus energetinės struktūros (ir fizinio kūno bioenergija bei jo ląstelės). Žmogui mėsos vibracijos tapo pernelyg “sunkios”. Aplamai turime valgyti mažiau, mėsos baltymus keisti augaliniais. Nes tik tie, kurių fizinio kūno vibracijas (ląstelių molekules, atomus ir kt.) formavo lengvas augalinis maistas, sugebės įveikti Žmonijos laukiantį kosminį šuolį, sugebės prisitaikyti ir transformuos savo kūną jo metu.

Tapti vegetaru ar ne?

Dauguma mėsos atsisakiusių žmonių pajuto aiškų vidinį poreikį tokiam mitybos būdui – vegetarizmui. Jie kitaip nebegali, mėsos valgymas jiems jau būtų prievarta. Ką daryti tiems, kurie neapsisprendžia? Panagrinėkite savo motyvus.

Gal Jūs, prisiskaitę įvairios literatūros, norite būti sveikesni, lieknesni, gražesni, bet mėsos valgymas jus traukia, jūs slopinate šį norą (talpinate į pasąmonę)?

Drįstu sakyti, kad motyvas būti sveikam (jei jis vienintelis) gali būti egoistinis, ypač jei žmogų valdo neigiamos emocijos. Mėsos atsisakymas šiam žmogui nelabai padės, o jei dar pasąmonės blokas reikalaus mėsos, sveikata (ypač psichika) gali tik nukentėti. Daugelio žymių žmonių (Bairono, Voltero, Ruso, Tolstojaus, Repino ir kt.) vegetarizmo motyvai buvo filosofiniai.

Mityba turi derintis su bendru energetiniu žmogaus lauku, jo vibracijomis, priešingu atveju žmogus ne tik jaus diskomfortą, bet netgi jo kūno meridianai, bioenergijos kompiuteris ”badaus”, nes nesugebės pasiimti iš maisto jam nebūdingų vibracijų.

Hitleris buvo vegetaras, ir kas iš to? Aišku, yra geriau, jei žmogus valgo maistą šiek tiek “pakeliantį” jo vibracijas (jei taip galima išsireikšti), negu žemesnes vibracijas skleidžiantį.

Todėl, jei nėra išreikšto stipraus vidinio poreikio būti vegetaru, o norisi eksperimentuoti, proto balsas kužda atsisakyti mėsos, pirmiausiai išsivaduokite nuo negatyvių minčių ir emocijų.

Tapti vegetaru gali ryžtis tik dvasiškai stiprus žmogus, pakankamai „pasikaustęs” mitybos klausimais.

Atsisakiusieji mėsos ir jos produktų, privalo mokėti subalansuoti mitybą taip, jog netrūktų baltymų. Reikia apsiskaičiuoti, kiek ir kaip valgyti, tarkim, grūdų, riešutų, įvairių sėklų ir kito maisto, kuriame gausu baltymų.

Ypač pavojinga staiga keisti valgymo įpročius: vienu metu iš valgiaraščio išbraukti ir mėsą, ir pieno produktus bei žuvį.

Organizmą reikėtų pratinti pamažu, kad jis spėtų prisitaikyti. Bręstančiam organizmui ypač reikia geros kokybės baltymų, todėl vaikams (mėsėdžių šeimose) nerekomenduojama tapti vegetarais.

Patys turite rinktis savo gyvenimo ir mitybos būdą.

Kas vartoja mėsą ir nemano jos atsisakyti – keletas patarimų

Kiek ir kokios mėsos valgyti?

Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą(ypač liesą jautieną ir vištieną). Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau įtraukite ją į savo valgiaraštį. Nevertėtų mėsos valgyti dažniau nei 2 – 3 kartus per savaitę.

Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis (jos mažina žalingą šlapimo rūgšties poveikį). Tradicinis bulvių garnyras prie mėsos patiekalo taip pat nėra tinkamiausias.

Sergate podagra, sąnarių ligomis, sutrikusi kraujotaka? Jums derėtų mėsą pakeisti žuvimi. Valgant dažnai ir daug mėsos, kaupiasi šlapimo rūgštis, kuri užteršia kraujagysles. Taigi liga gali paūmėti: krėsti drebulys, šaltis, apimti vangumas, dirglumas. Jei manote, jog kavos puodelis pagerins savijautą, apsirinkate.

Kavos poveikis trumpalaikis. Vėliau šlapimo rūgštis nusės sąnariuose, pakils kraujospūdis, gali sutrikti medžiagų apykaita.

Žmonės, kasdien valgantys mėsą (ypač su bulvėmis ar krakmolingas maistu) dažniau serga žarnyno ligomis: nesuvirškinta mėsa sukelia žarnyno intoksikaciją.

Jei visai negalite gyventi be mėsos, dažniau gerkite pušų spyglių (galite prisirinkti pačios arba nusipirkti specializuotuose vaistinėse) arbatą, sumaišytą su erškėtuogėmis: 1 šaukštas džiovintų arba žalių pušų spyglių stiklinei vandens. Prieš vartojimą spyglius susmulkinkite arba sumalkite ir užplikiusios palikite termose per naktį. Gerkite 3 kartus per dieną. Padės ir kiaulpienių, varnalėšų šaknų ar baltažiedės notrelės arbata, kuri taip pat valo kraujagysles ir visą organizmą.

Sergant galvos smegenų, širdies ir kraujagyslių ligomis, skleroze, diabetu, nerekomenduojama valgyti keptos mėsos ir subproduktų.

Kepenyse ir inkstuose daug purino, o plaučiuose – cholesterolio. Žinoma, kepenyse netrūksta B grupės vitaminų, tačiau ne mažiau jo grūduose. Jei negalite pakeisti valgymo įpročių, bent dažniau gerkite ginkmedžio lapų arbatą (parduodama vaistinėse). Ši arbata – unikalus antioksidantas, valantis galvos kraujagysles, stiprinantis atmintį (labai tinka gerti po insulto).

Dažnai skauda galvą? Atsisakykite sūrios rūkytos mėsos. Priešingu atveju nesiliaus varginę galvos spazmai. Sūrios rūkytos mėsos perteklius sukelia agresiją, spazmus, blokuoja tulžies ir šlapimo pūslės meridianų veiklą.

Besidomintieji Rytų filosofijomis mėsėdžiai turėtų žinoti, kad mėsa turi IN (HUM) energijos. Rytas (5 – 9 val.) yra JAN (TAO) energijos metas. TAO – tai lengvumas, džiaugsmas, prabudimas veiklai. Jei ryte didinsite savo IN energijos kiekį valgydami sunkų baltymingą maistą, būsite vangūs ir prislėgti. Be to, išsiderins meridianų (ir atitinkamų organų )veikla. Mėsą valgykite į pavakarę (apie 17 val.), nes tada organizmas yra IN fazėje, ir tuo būdu neprieštarausite biologiniams ritmams.

Kaip reaguos organizmas į mėsą, priklauso ir nuo valgymo kultūros. Jei valgysite gerai ir dvasingai nusiteikę, išsklaidysite blogąją energiją. Biblijoje parašyta: “Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei” (1 Kor 10-31).

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė