Visose pasaulio kultūrose garbinama ugnis, jos skleidžiama šviesa. Vedų raštuose Agni – tai visa apimanti ugnis, kurianti visą visatą ir žmogų. Kinų filosofijoje ugnis yra viena iš stichijų, labai svarbi tuo požiūriu, kad Ugnies karalystėje yra širdis – imperatorius kinų medicinos hierarchijoje. Priminsime, kad neatskiriama senovės Kinijos filosofinės koncepcijos dalis – penkių stichijų (elementų, karalysčių) teorija. Šie penki elementai – tai Ugnis, Žemė, Metalas, Vanduo ir Medis, kurie, drauge paėmus, yra visatos sandaros ir harmonijos pagrindas. Kinų filosofija ir medicina teigia, kad žmogaus organizmą sudaro 5 pagrindinės sistemos, kurios viena kitą valdo tarpusavio reguliavimo principu. Kiekviena sistema priklauso vienai iš stichijų, kurią vaizduoja Dao ženklas. Kiekvienoje iš sistemų yra du energetiniai kanalai, kurie reguliuoja žmogaus fiziologines funkcijas, jo jausmus, psichiką, taip pat palaiko ryšį su subtiliaisiais pasauliais – dangumi. Gyvybinė energija Či eina ratu per visas sistemas.

Ugnies karalystė turi du Dao ženklus, nors tradiciškai vaizduojamas tik vienas. Jame yra plonųjų žarnų ir širdies energetiniai kanalai ir organai. Tai imperinė Ugnis, nes širdis tiesiogiai priima į save pirminę energiją ir kinų medicinoje lyginama su imperatoriumi, kuris bendrauja su dangumi ir žino jo sprendimus. Antrasis Dao ženklas – Ugnis, siunčiama iš dangaus, kuri neturi organų, ugnis kitame lygmenyje, ministerijų ugnis. Tai trijų kūno dalių ir perikardo energetiniai kanalai.

Širdis – ta vieta, kurioje reziduoja dvasia. Savo širdyje kiekvienas žmogus žino, ką kuriuo gyvenimo momentu daryti, kaip apsispręsti, nes vienintelė širdis žino dangaus ketinimus ir projektus, dangaus sprendimą, kurį reikia vykdyti. Ne veltui liaudyje paplitęs posakis: „Klausykis, ką sako širdis“. Tai ypač svarbu, kai reikia apsispręsti. Tikrasis sprendimas eina iš širdies. Tačiau dažnai žmogus apgaudinėja pats save ir daro ne tai, ką jam liepia širdis. Tikroji korupcija prasideda širdyje, kai ministras (protas) sprendžia ir ne viską pasako imperatoriui. Perikardas tai tarsi ministras patarėjas, kuris turi surinkti jausmus ir informaciją, išgryninti, išfiltruoti ir tuomet pateikti imperatoriui – širdžiai. Visa IN energijos informacija, kuri sukaupta vandenyje, turi būti išreikšta ugnies karalystėje – JAN. Tai kaip mintis, kuri atsiranda žmogaus galvoje, bet ją reikia išreikšti žodžiu ar veiksmu. Ministras negali spręsti, nes nežino dangaus sprendimų, jis gali tik tarnauti imperatoriui. Kaip sužinoti iš žmogaus, ar jam vadovauja imperatorius ar ministras? Paklauskite ar jis vedęs, ar laimingas, ar myli žmoną (vyrą), ar mėgsta darbą. Jei žmogus išsisukinėja, gudrauja, kalba netiesiai – jo kalba ne iš širdies. Šiam žmogui vadovauja ministras ir jo širdis korumpuota. Žmogus, kuris neklauso dangaus sprendimų (kuriuos suvokia tik imperatorius – širdis), neatlieka savo paskirties šiame gyvenime. Deja, korupcija, prasidėjusi mūsų širdyse, baigia apimti visą mūsų gyvenimą. Kiniečiai sako, kad imperatorius turi būti kuklus ir nuolankus, tarnauti liaudžiai, kitaip jis praras ryšį su dangumi, o jo širdyje apsigyvens puikybė. Šiuolaikiniam žmogui santykiuose su dangumi reikia pakeisti nuostatą: žmogus galvoja, kad gali viską pakeisti ir valdyti, bet taip nėra. Žmogus turi turėti nuolankumą dangui, nes tai neišmatuojama jėga, kurios dėsniai valdo žmogaus gyvenimą. Deja žmogus nevykdo dangaus sprendimų, korumpuota širdis kenčia be džiaugsmo ir serga.

Kad žmogus geriau suvoktų dangaus sprendimus, o perikardas (kinietiškai – Sinpao), būtų tik nuolankus imperatoriaus tarnas, masažuokime šiuos perikardo rezonatorius: MC1 irMC2. Rezonatoriaus MC1 (tian–či) masažas padės ministrui Sinpao surinkti visus jausmus organuose ir suteikti jiems dangišką prasmę. Šis rezonatorius naudojamas tais atvejais, kai žmogus tarsi užprogramuotas, pernelyg materialus. Tian-či masažuojamas tiems, kurie nuolat nerimauja, pernelyg viskuo rūpinasi, nuolat gyvena įtampoje. MC2 (tian-ciuan) paskirtis yra surinktus ir išgrynintus jausmus panaudoti veiklai ir kartu suteikti širdžiai džiaugsmo šia veikla. Mintis ir jausmus, siunčiamus dangaus, žmogus privalo realizuoti. Sinpao energetinis kanalas, jo rezonatoriai veikiami tais atvejais, kai žmogaus problemos ir ligos kyla iš jo santykių su kitais žmonėmis.

Jeigu žmogaus problema paveldima našta iš dangaus (ką mes vadiname karminėmis ligomis ar problemomis) – reikia veikti trijų kūno dalių (Sančiao) rezonatorius. Kinų filosofija teigia, kad žmogus turi paskirtą karminį likimą, bet turi ir priemones pažadinti dangiškąjį žinojimą, t.y. gali suvokti situaciją ir keisti savo jausmus, veiksmus ir kartu keisti likimą. Sančiao rezonatorius TR16 veikiamas tuo tikslu, kad žmogus išgrynintų savo pojūčius, naudotų juos ne vien malonumams, bet suteiktų jiems dangišką prasmę ir išplėstų savo galimybių ribas, t.y. kad žmogus žiūrėdamas matytų ir prasmę, grožėtųsi gamta, ne vien klausytųsi, bet ir išgirstų. Rezonatorius TR15 naudojamas tais atvejais, kai žmogų reikia ištraukti iš apatijos, sugrąžinti jam nuostabą ir norą veikti. Šis taškas leidžia žmogui suvokti, kad šalia egzistuoja aukštesnė jėga, kuri padeda žmogui įvykdyti dangaus sprendimus. Tai, ko reikia, kad žmogus atliktų savo funkciją, jis visada turės. Rezonatoriaus TR10 masažas padeda žmogui atgauti savęs suvokimą, susitaikyti su dangaus valia skausmo atveju.

Ugnies karalystės normalus jausmas – džiaugsmas (Vandens – atsakingumas, tvirtumas, Medžio – apsisprendimas, ryžtas). Širdies išraiška yra žodis, antrinė išraiška – žvilgsnis. Širdies autentiškumas – atviras ir nuoširdus žodis, tas, kurio laikomės. Dabar žmogus gyvena meluodamas, kas labai kenkia širdžiai ir visai Ugnies stichijai. Ugnies stichijos spalva – raudona, skonis – kartus. Ugnies aspektai – šiluma ir šviesa. Šiluma reikalinga kraujotakai palaikyti, o šviesos aspektą kinų filosofija aiškina kaip sąmoningumą, tiesos atskyrimą nuo melo, pasaulio pajautimą širdimi. Žmogus, kurio širdis didelė ir tyra – šviečia.

Širdis varinėja kraują ir šis stebuklingas raudonas skystis yra gyvybės nešėjas, turintis kontaktą su kiekviena ląstele. Širdis – dvasios buveinė, kraujas – tarsi dvasingumo materialusis substratas. Širdis per kraują „įlieja“ į kūną dvasinį sąmoningumą, palaiko ryšį tarp Dievo, Visatos, kosmoso ir mūsų kūno sąmonės bei jo vidinių fiziologinių funkcijų.

Kinai sako, kad jei žmogus tyras ir jo dvasia stipri, jis bus gyvybingas, linksmas, besišypsančio veido, nuoširdus ir spindinčių akių. Viena iš širdies išraiškų – šypsena. Kaip galvos smegenys integruoja viso organizmo sugebėjimą mastyti, taip širdis – pajausti ir išreikšti jausmus.

Kokie simptomai rodo, kad Ugnies karalystė pažeista?

• Širdis ir jos kanalas kontroliuoja kraujo indus. Jei kraujotaka nepakankama, žmogus bus išblyškęs, anemiškas.Balta liežuvio spalva rodo apie Ugnies trūkumą, o raudona (arba daug raudonų taškelių) apie Ugnies perteklių. Kraujospūdžio sutrikimai visada rodo Ugnies karalystės ir širdies kanalo disharmoniją.
• Širdies išraiška – žodis, jausmas – džiaugsmas. Jei žmogus be paliovos plepa – tai rodo širdies kanalo patologiją, ypač jei jo kalboje ne visada yra logika. Jei žmogus tapo uždaras, liūdnas, su niekuo nebendrauja – tai taip pat širdies kanalo patologija.
• Kai pažeidžiama Ugnis (širdies ir plonųjų žarnų energetiniai kanalai bei atitinkami organai), žmogus jaus nuovargį, bus susitraukęs, jam trūks kūrybiškumo. Jei pažeistas perikardo meridianas, žmogus nesugebės pamatuotai, nenuosekliai ir logiškai elgtis, blaškysis (gali prasidėti net pamišimas). Trijų kūno dalių energetinio kanalo išsibalansavimas pasireiškia nuolatiniu silpnumu.
• Negaluojanti Ugnis paveikia savo vaiką – Žemę. Žmogus jaus sunkumą, kūne kaupsis gleivės. Žemės sutrikimai persiduos Metalui, žmogus turės odos problemų, atsiras dusulys, kitos kvėpavimo ligos.
• Žmogaus gyvybės paslaptis – Ugnies ir Vandens bendras veikimas, pusiausvyros išlaikymas tarp jų (tarp JAN ir IN). Pernelyg stipri Ugnis išsekina Vandenį ir tada prasideda Vandens karalystės ligos – kaulų skausmai, artritai, klausos silpnumas, impotencija.
• Karščiavimas, infekcija. Tai rimčiausias blogiausias žingsnis, kai Ugnis eina prieš savo motiną – Medį. Medžio karalystei priklausanti energija Vėjas išnešioja Ugnį po visą organizmą.

Širdies energinis kanalas. Imperatorius, kuris turi dangišką žinojimą, negali sirgti, nes tada sirgs visa tauta, gal todėl ir širdies vėžio atvejų nėra. Kai žmogus liūdi, pergyvena – pažeidžia širdį ir jos kanalą. Kai širdies kanalas netvarkoje, žmogaus dvasia tolsta nuo realybės, nerimsta ir blaškosi. Žmogus tampa melancholišku ar net nenori gyventi. Kad širdies energetinis kanalas gerai funkcionuotų, reikalinga vidinė ramybė ir energetinė apsauga (ją vykdo perikardo ir trijų kūno dalių kanalai). Vidinę ramybę suteiks malda ar meditacija, prašant Dievą apsaugos ir natūraliai priimant bet kuriuos dienos įvykius, kaip skirtus mūsų vidiniam dvasios tobulėjimui. Retkarčiais paprasčiausiai kelias minutes išlaikykime būseną be minčių, susikoncentruokime ties kvėpavimu. Tai nuramins ir atpalaiduos. Tai būtina širdžiai.

Dažniausiai širdis stimuliuojama ne tiesiogiai, bet per pavaldinius – trijų kūno dalių ir perikardo energetinius kanalus. Ypač tada, kai žmogus praranda etikos, estetikos ir grožio pajautimą. Kai negaluoja pati širdis, stenokardijos, infarkto atveju veikiamas C9 rezonatorius. Tai reanimacijos taškas. Jis taip pat stimuliuojamas po insultų, kai sutrinka kalba (tai turi būti daroma pačiomis pirmomis dienomis). Rezonatorius C8 stimuliuojamas kai žmogus sukrėstas, isterijos atveju. Taškas C4 veikiamas tiems, kurių gyvenimas neteko prasmės. Kartu veikiamas C3 rezonatorius, nes tai gyvenimo džiaugsmo taškas.

Norėdami gyventi dvasios ramybėje ir turėti sveiką širdį elkimės kaip liepia širdis, kalbėkime kaip liepia širdis, nemeluokime ir klausykimės dangaus sprendimų balso.

Ugnies stichiją stiprina prieskoniai, kartus maistas. Pernelyg daug kartaus (ypač kavos) išsekina širdį.

Imperatoriui ypač patinka raudona žuvis ir kitas raudonos spalvos maistas. Tiems, kurie nesilaiko dvasinių praktikų ir nori palepinti nuvargusį imperatorių – patarčiau išgerti 20-40 gramų ( ne daugiau!) „ugninio vandens“- geriausiai konjako.

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė