Mityba ir Ajurveda

Šiuolaikinė mityba atkreipia dėmesį į du svarbiausius aspektus – kad būtų tinkamas maisto medžiagų kiekis dienos racione, jų tarpe biologiškai aktyvių junginių, o taip pat, kad maistas būtų gerai suvirškintas – gerai veiktų visi organai, atsakingi už virškinimą, būtų pakankamai išskiriama fermentų. Ajurvedos požiūris, nors tai senųjų Vedų raštų sistema, turi daugiau briaunų, išsamesnis. Kertinis šios filosofijos ir medicinos žinių aspektas, kalbant apie mitybą – ji turi būti individuali, subalansuojanti tiek žmogaus energetinį lauką, kūno funkcijas, jausmus bei protą. Šiuo požiūriu maistas skirstomas į satvinį – sąlygojantį išmintį ir ramybę, meilę, kūrybingumą, radžastinį – sukeliantį aistras, lyderystės, konkurencijos jausmus bei tamastinį – sukeliantį neišmanymo, vulgarumo bei tamsumo, nusivylimo gyvenimu jausmus. Beje, prie pastarųjų priskiriama mėsa, kava, alkoholis, senas, pakartotinai pašildytas maistas bei visi sintetiniai vaistai.

Individuali mityba pagal Ajurvedą turi koreguoti savųjų šaknų prakriti – disharmoniją. Pasižvalgius, kas šiuo metu vyksta mokslo pasaulyje, nesunku įžvelgti koreliaciją su individualių vaistų parinkimu pagal žmogaus genetinį kodą. Tik šią funkciją Ajurvedoje atlieka mityba ir maistinės žolės.

Autentiška Ajurveda tiegia:

virškinimo funkcijas skrandyje sąlygoja faktorius, metaforiškai vadinamas AGNI. Tai kategorijos, apibūdinamos, atsižvelgiant į fermentų rūšį ar vykstančio virškinimo proceso tipą. Yra septynios AGNI, skirtos audinių (dhatu) formavimui ir penkios AGNI, atsakingos už elementų (Eterio, Oro, Žemės, Ugnies ir Vandens) integraciją. AGNI sudaro sąlygas maistą paversti kūnui naudingomis medžiagomis, tai yra integrali energijų visuma, atsakinga už metabolizmo bei virškinimo procesus.

Mityba, maisto valgymas – tai auka žmogaus kūne esančiai AGNI, kuri “maitina”, palaiko mūsų dvasią. Kiekvienas maisto kąsnelis praranda savo individualumą, kad po įvairių transmutacijų taptų mūsų kūnu. Jei AGNI silpna, neteisingai maitinamąsi, kūnas užteršiamas šlakais – AMA. Tada kūnas negali teisingai funkcionuoti. Sutrinka kūno audinių – dhatu formavimasis.

AMA susidaro, jei valgome kol dar nesuvirškintas anksčiau valgytas maistas, jei maisto kiekis per didelis.

Kad žmogus nesirgtų, labai svarbu, kad maistas būtų gerai suvirškintas, tai yra visos materialiosios ir subtiliosios maisto energijos pilnai įsisavintos, o virškinimo procese susidariusios atliekos AMA pilnai pašalintos. Todėl viena pagrindinių sveikatos sąlygų yra geras virškinimas. Ajurveda moko, kad bet kuris nesuvirškintas maistas – tai nuodai (AMA) mūsų kūnui, jausmams, subtiliosioms energijoms. Šie nuodai savo ruožtu dar apsunkina, komplikuoja visą medžiagų apykaitą ir susidaro tarsi užburtas sutrikimų ratas.

AMOS susidarymo simptomai:

Tingumas, mieguistumas, nuovargis;

Depresija, irzlumas;

Sunkumas skrandyje;

Vidurių užkietėjimas, dujų formavimasis;

Apnašos ant liežuvio;

Aitrus prakaito kvapas;

Pilkšva oda;

AGNI uždega, AMA pašalina smulkintas šviežias imbieras su citrinos sultimis. Virškinimo metabolizmo esmė pagal Ajurvedą:

  • maistas po virškinimo vadinasi AHARA RASA, kuris turi visiems dhatu maitinti reikalingų medžiagų ir energijų. AHARA RASA virsta dhatu, susidaro tam tikras kiekis mala (prakaito, šlapimo, išmatų), po to likusi AHARA dhatu teikia energiją kitam dhatu.

Mitybos taisyklės pagal Ajurvedą:

Pradėdamas taisyklingai maitintis žmogus turi apvalyti savo organizmą pasninku, valančiomis ir konstitucinį tipą harmonizuojančiomis žolėmis.

    • tai padės atsikratyti toksinų (AMOS) ir uždegti virškinimo ugnį.
    • 24-48 val. pasninkauti, geriant arbatą su citrina ar valančias žoles.
    • kūną tepti aliejumi, ypač sąnarius ir stuburą.
    • po pasninko pasidaryti (vieną) klizmą, išsimaudyti, išgerti arbatos su citrina ir imbieru.
    • detoksikuojanti dieta (savaitę ar dvi):

-daug daržovių, bet ne bulvių;

-arbatos pagal došą, galimos prieskonių arbatos, daugiau karčių arbatų, nei įprasta.

-vengti kviečių, avižų, saldžių vaisių, riešutų;

-pieno, ypač sūrio, mėsos, aliejus – tik išoriniam naudojimui.

Ajurveda nurodo, kad reikia valgyti kuo daugiau augalinio maisto, ypač daržovių ir grūdų. Juos reikia valgyti šiltus. Šiltas maistas neslopina specialios kūrybinės-energinės AGNI atmainos, esančios skrandyje. Ajurveda teigia, kad visos neišmanymo ligos kyla dėl prasto virškinimo. Jei nesilaikome mitybos taisyklių, AGNI pernelyg mažai ar ji neharmoninga, susidarys daug toksinų, prasidės ligos. Augalinis maistas, savyje turėdamas šią AGNI, yra daug lengviau virškinamas ir netgi padeda pasisavinti kūno šlakams. Ypač daug AGNI turi maistinės žolės. Rytų kultūra neatsiejama nuo maistinių žolių, ypač arbatų, vartojimo subtilybių. Jos – būtina ir svarbi mitybos sudedamoji. Maistinės arbatos turi būti kuo įvairesnės, parinktos pagal vyraujančią došą ir klimato sąlygas (šildo, vėsina). Arbatos su prieskoniais harmonizuoja visą virškinimo sistemą ir būtinos visiems, ypač valgantiems mėsą. Kita augalinio maisto vartojimo subtilybė – tik jis yra satvinis, tai yra padedantis vystytis tikrajam gyvenimo suvokimui, intuicijai. Ajurvedos filosofija teigia, kad augalinio maisto vartojimas ne tik harmonizuoja virškinimo AGNI, bet padeda susilieta su didžią ja kūrybine visatos AGNI. Tuo būdu mes intuityviai jaučiame, kokį pasaulį turime kurti, kokie mūsų veiksmai, mintys, jausmai teršią materialią Žemę, mūsų kūną, žeidžia aplinkinius žmones.

Satvinis maistas turi būti natūralia saldus: pienas, grūdai, vaisiai, medus. Technologijų dėka gausiai iš augalų išskirta sacharozė, mūsų vadinama cukrumi, vartotina tik nedideliais kiekiais.

Kai kam atrodo, kad Ajurvediniai mitybos principai yra panašūs į garsiuosius Šeltono dėsnius, reikalaujančius derinti maistą, tačiau panašumas yra tik dėmesiu mitybos kultūrai. Ajurveda nurodo, kad maistą reikia valgyti kuo įvairesnį. Būtina naudoti visų šešių skonių maistą, nes tik skonis nurodo, kokių energijų maistas turi. Jei kažkokio skonio trūks, nesubalansuosime savęs pagal penkis pirminius elementus. Skonių subalansavimui plačiai naudojami prieskoniai. Jų panaudojimas – Rytų mitybos menas.

Ajurveda didelę reikšmę skiria mitybos kultūrai:

    • nevalgykite susijaudinę;
    • valgyti tik tada, kai pajusite alkį;
    • dažniau valgykite namuose (maistas, pagamintas su meile, geriau įsisavinamas);
    • valgykite su tais, kurių kompanija jums maloni;
    • valgio metu galite klausytis ramios klasikinės, jums mielos muzikos;
    • negerkite šaltų gėrimų (su ledu) ar pieno valgio metu. Jei pagrindinis patiekalas labai sausas – užsigerkite keliais gurkšniais karštos arbatos su imbieru ir citrina;
    • jei jūsų kūne daug šlakų, valgykite ir gerkite tik šiltą maistą;
    • valgykite ne daugiau, negu telpa jūsų sudėtuose delnuose;
    • vartokite visų šešių skonių maistą. Skonį paįvairinkite prieskoniais;
    • tarp valgių turi būti 3-6 valandos pertrauka;
    • valgykite tik ekologiškai švarų maistą bet ir pasirinkite jį pagal savo konstituciją (došą).

Maitindamasis pagal Ajurvedos principus žmogus subalansuos save pagal penkis pirminius elementus (Eeterį, Orą, Ugnį, Vandenį ir Žemę), kartu subalansuos došas ir sukurs harmoniją savo kūno fiziologijoje, jausmuose bei prote.

    LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė