ANGLIAVANDENIAI

Dvidešimtojo amžiaus viduryje maistas, turintis daug angliavandenių, ypač ląstelienos (maistinių skaidulų), buvo nuvertintas. Kruopos, duona tapo neturtingųjų maistu, o grūdai buvo naudojami tik išvalytų, vadinamųjų baltų miltų gamybai. Pirmenybė buvo teikiama kaloringiems baltyminiams produktams: mėsai, kiaušiniams, žuviai, sūriams, varškei. Maistinės skaidulos buvo laikomos tik balastu, o iš visų sacharidų žmogus labiausiai pamėgo cukrų.Dabartiniu metu šios mitybos klaidos taisomos ir mitybos piramidės viršūnėje karaliauja grūdiniai produktai.

Angliavandeniai (sacharidai) – tai mūsų valgomas cukrus (sacharozė), vaisiuose esantys cukrūs (pagrinde fruktozė, gliukozė), piene esanti laktozė, daržovėse – krakmolas bei nevirškinami polisacharidai – hemiceliuliozė, celiuliozė, ligninas (ląsteliena arba maistinės skaidulos). Nagrinėjant angliavandenius, susiduriama su pačiomis sudėtingiausiomis savybėmis, kokias tik gali turėti organiniai junginiai. Cheminiu požiūriu juos vienija panaši formulė. Labiausiai paplitę monosacharidai yra gliukozė ir fruktozė, sacharozė bei laktozė jau yra disacharidai, o dauguma angliavandenių yra polisacharidai, kurie virškinamajame trakte skyla iki monosacharidų ir tik pastarieji rezorbuojasi žarnyne. Angliavandenių virškinimas prasideda burnoje, todėl ypač svarbu kruopščiai sukramtyti jų turintį maistą. Skrandyje (rūgščioje terpėje) sacharidų virškinimas sustoja ir baigiamas plonosiose žarnose, o nesuvirškinta ląsteliena keliauja į storąsias žarnas. Angliavandenių perteklius organizme paverčiamas glikogenu, kuris kaupiamas kepenyse, arba riebalais.

Svarbiausia angliavandenių funkcija – energijos tiekimas organizmo reikmėms. Žmogaus organizme iš sacharidų gaunama daugiau kaip 50 procentų organizmui reikalingos energijos, kuri sunaudojama daugelio biocheminių ir biofizinių procesų vyksmui. Skylant gliukozei ne tik gaunama energija, bet ir medžiagos, reikalingos nukleino rūgščių bei steroidų sintezei. Steroidų grupei priklauso dauguma hormonų, taip pat tulžies rūgštys. Kai kurie angliavandeniai organizme atlieka specifines funkcijas ir jų biologinis aktyvumas yra didelis. Tai heteropolisacharidai, lemiantys kraujo grupių specifiškumą, baltyminiai mukopolisacharidų kompleksai, atliekantys apsauginę imuninę funkciją, padedantys nukenksminti toksinius medžiagų apykaitos produktus. Svarbūs organizmui koloidiniai polisacharidai – pektininės medžiagos, kurios teigiamai veikia žarnyną, padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį, sunkiuosius metalus bei radionuklidus. Ne mažiau svarbios normaliai virškinamojo trakto veiklai yra maistinės skaidulos. Gaubtinės žarnos vėžys yra viena labiausiai paplitusių vėžio rūšių išsivysčiusiose Vakarų šalyse, jam ypač daug įtakos turi mityba. Įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad šio pobūdžio susirgimų skaičius tiesiogiai susijęs su dideliu riebalų, cholesterolio ir baltymų ir mažu skaidulinių medžiagų kiekiu maisto racione. Lietuviai maistinių skaidulų suvartoja vidutiniškai 14-19 g per parą, kai PSO rekomenduoja 25-30 g. Taip yra todėl, kad Lietuvos gyventojai nepakankamai vartoja daržovių, įvairių grūdinių produktų, vaisių. Maistinių skaidulų vartojimas padeda išvengti daugelio ligų arba sušvelnina jų eigą, tai yra : gerina virškinamojo trakto veiklą, atlieka vidurių užkietėjimo, žarnų vėžio profilaktiką, pridsideda prie cholesterolio kiekio reguliavimo, diabeto profilaktikos, tulžies akmenų susidarymo profilaktikos. Skaidulinis maistas ilgiau kramtomas burnoje, taip pat ilgiau išsilaiko skrandyje, tuopačiu jis skatina skrandžio sulčių sekreciją. Taip numalšinamas alkis ir greičiau pajuntamas sotumas. Skaidulinės medžiagos pasiekia žarnyną, ten išbrinksta, padidindamos maisto tūrį – taip pasiekiamas illlgalaikis sotumo jausmas. Tai padeda išvengti antsvorio. Paprastai maistas pereina žarnyną per 1-3 dienas, priklausomai nuo fizinio aktyvumo, patiriamų stresų, hormonų veiklos bei skaidulinių medžiagų kiekio maiste. Kuo jų daugiau, tuo greičiau maistas pereina per žarnyną, otai labai svarbi vidurių užkietėjimo – vieni labiausisi paplitusių virškinimo sutrikimų- profilaktikos sąlygų. Vartokite kruopas negludintų grūdų, pvz. kvietinės kruopos turi daug daugiau skaidulinių medžiagų negu manų kruopos, kitas košes pabarstykite sėlenomis. Jei vartojate mažai skaidulinio maisto, vartokite ląstelienos turinčius maisto papildus. Skaidulinių medžiagų koncentratus galite dėti į ruošiamą maistą, pavyzdžiui. Kotletus, kepinius, kai kurias mišraines.

Pagrindinis angliavandenių šaltinis – vaisiai, daržovės bei grūdai. Gyvulinės kilmės produktuose saharidų beveik nėra. Angliavandeniai sudaro 90% sausųjų vaisių ir daržovių medžiagų. Angliavandeniai augaluose susidaro fotosintezės proceso metu, o iš jų po to sintetinamos visos kitos organinės medžiagos. Žmogus privalo valgyti kuo įvauresnį angliavandenių turintį maistą, vengdamas tik cukraus, tada jis gaus visus būtinus sacharidų komponentus. Žmogui per parą reikia suvartoti 400-600 g angliavandenių, tai yra baltymai privalo sudaryti 10-15%, riebalai 28 -30%, angliavandeniai 55-62 % paros maisto davinio energinės vertės. Tai reiškia, kad angliavandenių turinčio maisto privalome valgyti daugiausiai. Baltymingų produktų garbinimas prieš kelis dešimtmečius privedė prie padidėjusio alergijų kiekio, ypač vaikams. Motinos piene pagrindinė energinė medžiaga – sacharidai, o baltymų jame žymiai mažiau negu karvės piene. Karvės piene yra apie 5% disacharido laktozės, kurį žmogaus organizme skaldo fermentas laktazė. Apie 30% suaugusių žmonių laktazės kiekis organizme būna sumažėjęs iršiems žmonėms pavalgius pieno produktų pučia vidurius. Jie gali vartoti varškę, rūgpienį, sūrius, nes šiuose produktuose jau nėra laktozės.Dauguma neturtingų azijos bei Afrikos šalių gyventojų maisto raciono (90%) sudaro angliavandenių turintis maistas, o vadinamųjų išsivysčiusių šalių maisto racione angliavandenių turintis maistas tesudaro 40% paros maisto davinio. Abiem atvejais nesilaikoma sveikos mitybos normų.

Krakmolas, esantis grūduose, ankštiniuose ir bulvėse, tai viena pagrindinių energinių medžiagų: jis iš lėto skyla, rezorbuojasi žarnyne ir pastoviai teikia energiją. Baltasis cukrus – saharozė duoda momentinį cukraus pagausėjimą kraujyje ir yra viena iš diabeto priežasčių. Šiuolaikinė mitybos koncepcija giria tiek vaisius, daržoves, tiek grūdus bei medų – labai svarbų gydomąjį energijos bei sacharidų šaltinį. Vaisiuose ir meduje daug fruktozės. Fizikos mokslas nustatė, kad sacharidai yra optiškai aktyvios medžiagos, t.y. suka poliarizuotą šviesą į dešinę ar kairę pusę. Tibeto ir Ajurvedos medicinos mokslinį pagrindimą tyrinėjantys mokslininkai atrado, kad tie angliavandeniai, kuriuos Tibeto medicina apibūdina kaip stiprinančius sveikatą, teikiančius žmogui daug bioenergijos, suka poliarizuotą šviesą į kairę. Prie šių sacharidų priklauso vaisiuose, meduje esanti fruktozė, bei dauguma augaluose (maistinėse žolėse) esančių sacharidų. Žinoma, kad kartais kai kurios medžiagos turi vienodą cheminę sudėtį, bet skirtingas jų optinis aktyvumas ir organizmas skirtingai jas priima. Atlikus ryrimus taip pat paaiškėjo, kad tie augalai, kuriuos Ajurveda bei Tibeto medicina apibūdina kaip “šildančius”, taip pat suka poliarizuotą šviesą į kairę. Be sacharidų dauguma karčių bei aštrių prieskonių ar žolių (jų tarpe ir pelynai) taip pat suka poliarizuotą šviesą į kairę.

Gal todėl toks skirtingas atskirų kultūrų žmonių požiūris į tuos pačius maisto produktus. Pavyzdžiui, trinti juodieji serbentai su cukrumi mūsuose vertinami dėl didelio vitamino C kiekio juose, o Buriatijos gyventijai jų vengia (ypač trintų su cukrumi) dėl “labai šaltos is sunkios” prigimties, kuri blogai veikia žmogaus kraują.

Ką apie angliavandenių vartojimą sako rytuose paplitę mokymai? Visi jie gerbia grūdus bei daržoves ir vaisius kaip pagrindinį žmogaus maistą. Grūdai subalansuoja žmogų IN bei JAN energijų atžvilgiu, rytų filosofija teigia, kad grūdai „teikia kūnui, mintims ir jausmams saulės energijos kondensatą – praną arba či“, nes išsilaiko nesugędę visus metus. Grūduose yra visos žmogui būtinos maisto medžiagos. Ajurveda rekomenduoja kviečius kaip labiausiai tinkantį maistą Vatos tipo žmonėms, miežius – Pitoms, o soras bei grikius – Kaphoms. Pitos tipo žmonės retkarčiais turėtų gerti senos lapų arbatą, vartoti daug maistinio pluošto, sėlenų, taip jie gali žymiai sumažinti došos perteklių, nes Pita lokalizuojasi plonajame žarnyne. Dauguma vaisių didina došą Vata, nes sudaryti iš energijų, kurias Ajurveda vadina eteris ir oras, kas ir sudaro došą Vata. Tačiau nedideliais kiekiais vaisius vartoti būtina, ypač saldžius, reikėtų tik vengti džiovintų Vatos tipo žmonėms tinkantys vaisiai: obuoliai (virti, kepti, ypač saldūs), bananai, kriaušės, persikai, slyvos, abrikosai.Vatoms žali obuoliai gali sukelti meteorizmo reiškinius, todėl jų reiktų vartoti mažiau. Pitoms tinka vartoti: apelsinai, obuoliai, mango, slyvos, kriaušės, vynuogės, finikai, granatai, o Kaphoms – granatai, obuoliai, spanguolės, džiovinti vaisiai. Priminsime, kad tiek kinų medicina, tiek Ajurveda rekomenduoja daugiausiai valgyti saldaus skonio maisto, o kitų skonių maisto vartoti mažiau ir atsižvelgiant į vyraujančią došą. Saldumo sąvoka aiškinama kaip beskonis šiek tiek salstelėjęs grūdų ar saldžių vaisių skonis Kiniečių medicina teigia, kad saldus skonis priklauso žemės stichijai.. Ajurveda teigia, kad saldus skonis apjungia savyje žemės ir vandens stichijas (elementus). Saldus skonis mažina žmogaus kūne Vata ir Pita došas bei didina Kapha došą. Saldus skonis ypač naudingas Vatoms, juos jaunina, tonizuoja. Jis labiau už kitus skonius stiprina žmogaus struktūrą, jo audinius, padeda jiems augti ar regeneruotis. Todėl saldus skonis toks malonus ir ypatingai jį mėgsta vaikai. Taip pat jis teigiamai veikia senukus, išsekusius poligos žmones. Ajurveda turi specialią gydomąją dietą – Rasajaną, kuri atjaunina žmogų ir palaiko kūno audinius optimalioje būklėje. Rasajanos metodai rekomenduoja pradžioje valyti organizmą aštriomis bei karčiomis žolėmis, o po to palaikyti organizmo gyvybingumą natūralaus saldumo maistu. Saldų skonį be angliavandenių dar turi kai kurios kitos medžiagos – sviestas, aliejai, žolės. Tiek senovėje tiek dabar ypatingai vertinamas saldymedis. Saldymedį kaip gydomąjį augalą vartoja Indijoje, nepakeičiamas vaistinis augalas jis ir kinų medicinoje, reguliuoja, normalizuoja visų energetinių kanalų veiklą. Maistas turi būti saldus, o prieskoniai, žolių arbatos bei nedideli kiekiai gydomojo maisto turi būti ir kito skonio. Mums dažnai trūksta kartaus bei aštraus skonių , nes jie gydo kūno audinius valydami organizmo šlakus. Indijoje gaminamos tabletės iš žolių ir mineralų, kuriose yra visos skonių rūšys. Senovės rytuose taip pat buvo laikoma, kad jei maistui vartosime daug labai saldaus maisto (tuo metu tai buvo tik medus ir kai kurie rytietiški saldumynai, o dabar vyrauja cukrus) išsivystys kažkas panašaus į narkotinę priklausomybę saldžiam skoniui, juo labiau, kad kiekvienas skonis skirtingai veikia žmogaus jausmus, pasąmonę bei psichiką. Saldus augalų skonis (žolių, vaisių, daržovių bei grūdų) turi gunos Satva prigimtį ir ugdo žmonėse meilės bei prieraišumo jausmus, nenatūralus saldumas, pavyzdžiui, saldiklių, natūralų ramybe dvelkiantį meilės ir prisirišimo jausmą paverčia narkotine priklausomybe daugeliui malonumų ir aistrų. Rasajanos praktikos psichikos plotmėje nuramina rūpęsčių kamuojamą žmogų bei leidžia pajausti gyvenimo džiaugsmą kasdienybėje.

Vartokite kuo natūralesnį gamtos teikiamą maistą, neužmirškite grūdų, žolelių bei medaus ir būsite sveiki.

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė