Dažna džiaugsmo stokos ir susierzinimo priežastis – nepasitenkinimas. Nepasitenkinimas darbu, sutuoktiniu, vaikais, lietumi, pietums pateiktu maistu, viršininku, tvarka ir savo pasiekimais gyvenime. Galbūt taip yra todėl, kad nebepastebime mažyčių gyvenimo džiaugsmų ir gamtos harmonijos, todėl jos nėra jausmuose ir gyvenime? O gal esame, kaip visuomenė ir kiekvienas individualiai, tiesiog karjeristai? Juk viršininkas darbe tik vienas, aukšto rango valdininkais visi nebus. Kiekvienoje visuomenėje dauguma dirbančiųjų – virėjai, vairuotojai, statybininkai, pardavėjai. Kodėl jie turi būti nelaimingi?

Nepasitenkinimas kyla tuomet, kai mes priešinamės tam, kas yra. Tada šią akimirką mes darome savo priešu. Pasak žymaus filosofo Eckharto Tolle, kai kuriame nepasitenkinimą, supriešiname tai, kas viduje, su tuo, kas išorėje. Nepasitenkinimas teršia ne tik mūsų pačių ir šalia esančių žmonių būtį, bet ir kolektyvinę žmonijos dvasią, kurios neatskiriama dalis mes ir esame. Mūsų planetos užteršimas yra tik išorinis vidinio užsiteršimo atspindys. Viskas, kas padaroma su negatyvia energija, yra jos užteršiama ir laikui bėgant sukelia dar daugiau skausmo, dar daugiau nepasitenkinimo.

Kaip atsisakyti nepasitenkinimo?

TIESIOG JO ATSISAKYKITE. Numeskite šalin nepasitenkinimą kaip karštą žariją, supratę, kad nebenorite daugiau vilkti tos naštos. Žmogus nėra vien sąlyginių refleksų gumulas, kuris pagal senus įpročius automatiškai nusprendžia, kad ši akimirka bloga ir iškarto reiškia nepasitenkinimą. Žmogus gali rinktis! Jis neturi leisti kilti nepasitenkinimui. Jis neturi leisti kilti jausmams, kurie trukdytų patirti prigimtinę palaimą ir gyvenimo džiaugsmą. E. Tolle teigia, kad vien XX a. buvo nužudyta 100 milijonų žmonių. Šiuos veiksmus atliekantys žmonės prieš kažką kovojo, buvo nepatenkinti. Jie sukūrė tokią tikrovę, kuri yra jų vidaus atspindys. Tokia baisi realybė. Ją pakeisti galima tik atsikračius savojo nepasitenkinimo, negatyvių emocijų bei suvokus, kad išorinė realybė tėra vidinio gyvenimo, jausmų, minčių atspindys. Žmogus turi suvokti, kad neigiamos emocijos jam nėra svarbios, jų būtina atsisakyti. Nesmerkdami, nesipriešindami tam, kas yra, jų nepatirsite. Geresnę ateitį galite tik ketinti, o kas dabar vyksta jūsų aplinkoje, jau buvo pasėta.

Jei žmogus pastoviai jaučia įtampą, bet galvoja, kad ateityje jos nebus, skuba į ateitį, jis tiesiog taps neurotiku, kuriančiu neurotinę tikrovę. Jis pasąmoningai save apgaudinėja, kad dabar kenčia vardan geresnės ateities. Gyvename tik čia ir dabar. Nepasitenkinimo atsikratysime, jei neskubėsime, medituosime, filosofiškai žvelgsime į gyvenimą. Šių dienų išmintis byloja: jei šiandien pavalgei, nusiprausei, nakvojai po stogu, turi normalią išvaizdą, moki skaityti – turi visas Dangaus teikimas privilegijas. Tokiu atveju skleisti nepasitenkinimą mažmožiais yra nusikaltimas ir “išsipūtusio” ego apraiška. Daug svarbių ir gerų žmonių ne tik negauna priedo už viršvalandžius, bet stokoja maisto, geriamo vandens, patenka į karo ar stichinių nelaimių epicentrus.

Nepasitenkinimas trukdo suvokti gamtos grožį, didingumą, šventumą. Ar kada nors giedrią naktį teko pažvelgti į erdvės begalybę? Ar kada nors girdėjote upokšnio čiurlenimą miške? Arba strazdo giesmę tylų vasaros vakarą? Nepasitenkinimas trukdo pajusti, kad greta išorinių daiktų pavidalų yra ir šis tas daugiau: kažkokia gili, vidinė, šventa esmė. Kas nejaučia gėlės esmės, jos šventumo, lygiai taip nepažįsta savęs, nejaučia savo pačių esmės ir savojo šventumo.

Nepasitenkinimą mažina atleidimas

Atleiskite sau ir kitiems menamas kaltes. Kaltės jausmas sužlugdo asmenybę. Žmogus tiesiog turi pasimokyti iš kažkurio gyvenimo įvykio, jei jį laiko nederamu, atsisakyti, jei įmanoma, materialia atlyginat žalą. Jei kaltė susijusi su netyčine žmogaus žūtimi, visada tai buvo procesas, mes negalime teisti, nematydami šio proceso šaknų. Neatleidę kenkiame ir sau, ir skriaudėjui. Tai esminė visų filosofinių mokymų bei religijų tiesa, teigianti, kad kaltės jausmas susaisto žmones net keliems gyvenimams ir jie kamuojasi negatyvių jausmų valdomi, negali kurti gėrio ir skleisti šviesos. Jūsų aplinkos žmonės negalės vystytis, žengti į priekį, kažką naujo suvokti, kol jaus jūsų priešiškumą ar nemeilę. Iš žmogaus, kuris jūsų atžvilgiu priešiškai nusiteikęs, jūs taip pat nenorėtumėte priimti jokių pamokymų. Atleidimo jausmas sukuria tarp žmonių vidinį ryšį ir leidžia įvykti daugeliui teigiamų pokyčių. Daug psichologinių knygų parašyta apie tai, kad nemylimi ir niekinami žmonės pradeda jausti priešiškumą visuomenei ir pasižymi žiauriais veiksmais. Jei jus kamuoja nepasitenkinimas, kaltė, neramios ar išgąstingos mintys, tiesiog jas stebėkite. Negalite jų kažkur nukišti į savo pasąmonės kamputį. Jei jos kyla, tiesiog stebėkite jas ir protu įvertinkite. Galite vakare atsigulę sutelkti dėmesį į kvėpavimą, bet kartu atkreiti dėmesį į tai, kokios mintys pirmiausia ateis jums į galvą, tai bus jūsų emocinio stovio atspindys. Stebėkite, ar jūsų nekamuoja nepasitenkinimas. Visos neramios mintys trukdo šviesai patekti į jūsų vitalinį kūną ir pakelti vibracijų dažnį. Jei atsikratysite nepasitenkinimo – jumyse gausės šviesos, pati šviesa tarsi įgis aukštesnį virpesių dažnį ir jūs imsite gyventi pagal šį naują dažnį. Jūsų gyvenime atsiras naujų šviesių žmonių, jūs imsite kurti ir kitiems dalinti šviesą, užuot skleidę nepasitenkinimo energiją. Galima sutelkti dėmesį ne į kvėpavimą, o tiesiog į savo kūną. Tada jūs jame pajausite gyvybę, savo vitalinį kūną. Tiesiog stebėkite, kuriose vietose jaučiate nedidelį maudimą ar dilgčiojimą, kurios kūno vietos sunkios ir nutirpusios. Sutelkite dėmesį į kūną, skaudančias, maudžiančias vietas, kvėpuodami pasistenkite, kad kuo daugiau šviesos patektų į šias kūno dalis, tai stiprins jūsų kūno galias. Vėliau dėmesį vėl sutelkite į tai, kokios mintys ir emocijos jus pirmiausiai užplūsta, nes tai jūsų gyvenimo esmė, atspindys. Keiskite jas ir keisis jūsų ir aplinkinių žmonių gyvenimas. Atsivers tokie gyvenimo klodai, apie kuriuos iki šiol nieko nežinojote. Tereikia panorėti… ir keistis!

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė