Sąmonė, t.y. gebėjimas save jausti ir išreikšti, egzistuoja visose gyvybės formose. Tik žmogaus sugebėjimas jausti ir išreikšti save kitoks negu augalų. Augalų pasaulis egzistuoja tam, kad „atvestų“ iki mūsų, subrandintų jausmus iki išreikšto būvio. Augalai mums perduoda meilę, kuriančią saulės energiją. Ši iš augalų gaunama energija maitina ir „augina“ mūsų astralinį kūną. Augalų gyvybės tikslas – pasiaukojimas. Tai ne tik maistas fiziniam kūnui, jie teikia šviesą, žvaigždžių meilę, kosmoso meilę, nes yra jų šaukliai.
Augalai egzistuoja tam, kad transformuotų šviesą, gyvybę, žmonės – kad gyvenimo turinį transformuotų į aukštesnė sąmonę, meilę.
Augalai transformuoja šviesą į gyvybę fotosintezės būdu, žmogus gyvenimą į sąmonę – suvokimo būdu. Mes turime žiūrėti į augalus kaip į kažką švento, kaip galimybę jų pagalba bendrauti ir vienytis su Visata. Mažai kas Žemėje (o gal ir niekas) gali sukurti gyvybę (organinę medžiagą iš neorganinės). Augalai iš Žemėje esančių druskų sugeba sukurti tai, kas sudaro organinį pasaulį – baltymus, riebalus, angliavandenius. Ajurveda turi sąvoką AGNI. Plačiąja prasme – tai kūrybinė Ugnis, gyvybės pagrindas, kuriantis visą Visatą. Žmogaus kūne AGNI – tai biologinė Ugnis, valdanti medžiagų apykaitą, metabolizmą. Augalų AGNI – tai fotosintezės procesas. Augalų AGNI maitina žmogaus AGNI, tuo būdu mes susijungiame su kosmine AGNI – gaivinančia gydomąja galia. Žolės papildo mūsų AGNI ir tuo būdu atstato, stiprina mūsų imunitetą. Žolės ir prieskoniai maitindami AGNI, stiprina bendrą mūsų organizmo energetiką ir teisingą gyvenimo patirties kaupimą, suvokimą. Augalų AGNI jungiasi su priešinga jėga AMA, t.y. kūno toksinais, šlakais. AMA neutralizuojama. Beje, Ajurvedoje AMA ne tik fizinės cheminės kilmės kūno teršalai, bet ir blogoji eterinė energija, meridianų ir kitų energetinių kanalų netvarka. AMĄ likviduoja kartus (Pitoms, Kaphoms) ir aštrus (Vatoms, Kaphoms) skoniai.
Augalai atkartoja žmogų, t.y. kaip gyvas organizmas gali egzistuoti tik kaip tarpusavyje susieta visų penkių elementų sistema.
Žiedai – Ugnis
Vaisiai – Eteris
Lapai – Oras
Stiebas – Vanduo
Šaknys – Žemė
Sėklos turi savyje visą informaciją.
Ajurvedą sukūrė jogai, kurie meditacijos metu bendravo su augalais, sužinojo jų paslaptis. Kaip žinoti, koks augalas mums tinka, koks ne? Augalus reikia rinktis:
- Pagal savo konstituciją, Ajurvedos terminologija – vyraujančią došą.
- Pagal mums tinkantį skonį.
- Pagal ligos pobūdį. Kartais trumpalaikė liga gali būti kitos prigimties negu vyraujanti doša, pvz. Vatos gali sirgti sinusitais, bronchitais. Tai došos Kapha paaštrėjimo ligos, todėl tuo metu reikia slopinti došą Kapha.
Gydantis augalais, reikia sureguliuoti došas, t.y. nuslopinti savyje susirgimą sukėlusios došos perteklių arba uždegti AGNI, neutralizuoti AMA ir kt. Sunkiausiai gydomos tos ligos, kurių prigimtis ta pati, kaip ir vyraujanti doša. Augalai taip pat turi savo došą: sultingi, mėsingi – Kapha; ryškūs, ugniaspalviais žiedais, aštriomis, deginančiomis sultimis – Pita; sausi, blankūs, plonais stiebais – Vata.
Kokie augalai tinka Kaphoms
Kapha – šalta, drėgna. Kaphoms kūne dažnai kaupiasi gleivės, jie ištinsta, audiniai išburksta, formuojasi cistos. Gydoma šildančiomis, sausinančiomis ir stimuliuojančiomis žolėmis. Kaphas gydo aštrus, kartus ir aitrus skonis. Kaphoms retkarčiais reikėtų išgerti šlapimo išsiskyrimą skatinančias (bruknių lapų, beržų pumpurų ir kt.), prakaitavimą skatinančias (liepžiedžių, čiobrelių, ypač peršalus) arbatas. Kapha – AGNI priešingybė. Kaphoms reikėtų stimuliuoti virškinimo funkciją: dėti į maistą arba gerti imbiero, gvazdikėlių, cinamono, kurkumos (ciberžolės) arbatas. Kaphoms tinka (mažina, ramina šią došą) gerti šių žolių arbatą: baziliko, dilgėlių, mėtų, kiaulpienių, ramunėlių, kraujažolės, čiobrelių, šalavijo, liucernos. Bazilikas – ne tik prakaitavimą skatinantis, karštį mušantis vaistas nuo gripo, peršalus, jis taip pat stiprina nervų audinį, gerina atmintį, šviesina protą. Kaphoms (ir Pitoms) labai tinka kiaulpienės ir varnalėšų šaknys. Jos valo kraujo, virškinimo, limfos sistemą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Labai padeda sergant mastopatija. Kiaulpienės ir varnalėšos šalina AMA iš virškinamojo trakto, ypač valgantiems daug keptos mėsos.
Kokie augalai tinka Pitoms
Pitoms ypač tinka augalai, turintys sausinančių, šaldančių savybių. Karštis, peršalimas (kai nėra drebulio), padidėjęs rūgštingumas – išbalansuotos Pitos požymiai. Kai žmogus turi temperatūros labai gerai karčios žolės. Jos taip pat gerina metabolizmą. Jei karštis jaučiamas viduriuose, dar reikia duoti liuosuojančių. Pitoms tinka dauguma žolių, išskyrus aštrų skonį turinčias. Aštrios žolės didina AGNI, kuri yra Pitos atmaina. Prieskonių arbatą jie gali gerti tik retais atvejais. Pitoms tinka saldus, kartus ir aitrus skoniai. Pitoms tinka šios žolės: jazminai, žemuogė, dilgėlė, liucerna, mėlynės, melisa, kiaulpienė, ramunėlė, cikorija, chrizantema, šafranas. Jazmino žiedai veikia plazmą, kraują, kaulus, kaulų smegenis. Gerina medžiagų apykaitą, šaldo, stiprina nervus. Pasižymi antibakteriniu, priešvirusiniu ir priešvėžiniu veikimu. Stiprina limfos sistemą, padeda prie įvairių vėžio rūšių. Gydo limfogranulematozę. Jazmino žiedai moterims – silpnas afrodiziakas, valo gimdą. Jazminai – Satva prigimtis, stiprina, meilės, gailestingumo emocijas.
Kokie augalai tinka Vatoms
Vatoms tik retais atvejais tiks karčios ir aitrios žolės. Juos tonizuoja saldus skonis, duodamas gyvybės išsekusiems audiniams. Aštraus skonio žolės ir prieskoniai šildo Vatas, padeda uždegti AGNI, kuri Vatoms, kaip ir Kaphoms yra prigęsusi. Aštrus skonis padeda neutralizuoti toksinus. Vatoms tinka švelniai liuosuojančios žolės, nes jiems dažnai užkietėja viduriai. Prakaitą ir šlapimo išsiskyrimą skatinančias žoles reiktų vartoti tik išimtinais atvejais. Vatoms tinka: ajerai, daugiažiedė baltašaknė, remanija, saldymedis, čiobrelis, gudobelė (į gudobelės arbatą pridėti cinamono ar kardamono), imbieras (idealus prieskonis Vatai), lauro lapai, gvazdikėliai, muskato riešutas, bazilikas. Ajeras mažina Vata ir Kapha, didina Pita, veikia nervų ir reprodukcinę sistemas, kaulų smegenis. Ajurveda teigia, kad šis augalas turi žodžio jėgą, proto jėgą, saviraiškos jėgą. Ajeras jaunina Vatos žmones, valo subtiliųjų kanalų energetiką, teikia Pranai jėgų, didina ją, pakelia sąmonės lygį ir atmintį. Tai viena geriausių žolių (kartu su ginkmedžiu ir baziliku), veikiančių protą. Visų haliucinogenų šalutinį poveikį būtina neutralizuoti ajero šaknimis. Daug ir ilgą laiką jo vartoti negalima, nes sukelia vėmimą. Vatoms labai tinka linų sėmenų nuoviras: laisvina vidurius, padeda pasišalinti gleivėms iš žarnyno.
Sureguliavę došas, pasijusime žymiai geriau: normalizuosis visos organizmo funkcijos. Vien došų sureguliavimu daugelio ūmių ligų neišgydysime, todėl Ajurveda dar klasifikuoja žoles pagal poveikį – atsikosėjimą skatinančios, kirmėles varančios, jauninančios ir kt.
LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė